švilpukas

1 švilpùkas sm. (2) 1. K, LsB516, L, Š, Vd, Rtr, NdŽ, KŽ, MuzŽ mažas švilpavimo instrumentas, maža švilpynė: Moliniai švilpukai buvo stilizuotų gyvulių, paukščių, žmonių figūrų pavidalo MLTEII336. Pasidirbsma iš molio kokį švilpùką Tl. Šlyno buvo, mes dūdukes, būdavo, lipdom, švilpukùs Srj. Mes su Stepuku sukom žilvičio švilpukus J.Balt. Aš aiškinau vaikams, kaip galima nusisukti švilpuką I.Simon. Liaudyje buvo labai paplitę įvairūs labiau žaisti negu rimtai muzikuoti skirti pučiamieji instrumentai, vadinami švilpynėmis, švilpukais, švilpiais rš. Pašvilpaudavo [tėvas] žąsies kaulo švilpuku, ir jerubėlė atsiliepdavo sp. 2. mažas švilpimo prietaisas signalui duoti: Teisėjo švilpùkas DŽ. Senelė išsiėmė iš kišenės sidabrinį švilpuką ir smagiai sušvilpė J.Balč. ║ NdŽ, KŽ tokiu prietaisu gaunamas garsas: Pasigirsta stoties budėtojo švilpukas K.Saj. Iki finalinio švilpuko beliko tik penkios minutės rš. 3. BŽ107, PolŽ78, FzŽ341 įtaisas duoti garso signalams: Švilpdavo dirbtuvių ir fabrikų švilpukai J.Marc. Mano gatvėj spiegia fabriko švilpukas E.Miež. ║ tokio įtaiso išduodamas garsas: Kai pensininkas gyvęsu, nereiks pagal švilpùką į darbą bėgti Plšk. 4. ppr. pl. Grd, Rs, Grž, Drsk žr. 1 švilpikas 4: Vis tas pats, a sklindžiai, a švilpùkai – miltai, i gana Vdk. Miltiniai švilpùkai man geriausias valgis Šl. Išvirkiat nors sykį švilpukų, jau seniai virėt Pd. Švilpukus kepdavo iš virtų ir sugrūstų bulvių rš. | sing. col.: Per pusryčius tai švilpùkas eidavo Sdr. 5. N, K, KŽ žr. švilpas 4. 6. žr. švilpijonas: Jis parnešė beveik vienų švilpùkų Jrb.